RAŠTAI / INTERVIU

Azerbaidžano Respublikos Prezidento, Gaidaro Alijevo, interviu BBC radijo korespondentui 1999 m. gegužės 20 d.


Klausimas: pone Prezidente, priimkite mūsų sveikinimus. Tai dvigubi sveikinimai. Jums sėkmingai perėjote naująjį likimo išbandymą. Iš kitos pusės, Jūsų laukia Turkijos tarptautinė Mustafos Kemalio Atariuko vardo taikos premija. Kada būsite pasiruošęs priimti šį apdovanojimą?

Atsakymas: Ačiū. Dėkoju už sveikinimus.

Šiandien išvykstu į Turkiją. Pagal Turkijos programą, pagal pas juos priimtą įstatymą, Tarptautinė Mustafa Kemalio Atariuko vardo taikos premija įteikiama gegužės 19-ąją d., nes gegužės 19-oji d. - Mustafa Kemalio Atariuko iš Samsuno žygio diena, kovos pradžios diena. Tai šventė. Bet aš nesuspėjau šiai dienai. Tikriausiai paskirs kokią nors kitą dieną, kurią man įteiks premiją. Svarbiausia - nusipelnyti apdovanojimo, o kurią dieną jį gausi, ne taip ir svarbu.

Klausimas: pone Prezidente, Amerikoje Jūs susitikote su Robertu Kočerianu, ir po šio susitikimo Armėnijos prezidentas pasakė mūsų korespondentui Vašingtone, kad šie susitikimai buvo labai efektyvūs, nes po jo geriau suprantu prezidentą, Gaidarą Alijevą. Kokias išvadas po šios susitikimo padarėte Jūs?

Atsakymas: Patvirtinu, kad šis susitikimas buvo svarbus ir efektyvus. Ir aš laikausi panašios nuomonės.

1994 m. ne kartą susitikau su Robertu Kočerianu ir, išrinkus jį Armėnijos prezidentu, mes susitikome du kartus Maskvoje. Tačiau susitikimas Vašingtone buvo efektyvesnis ir, tikriausiai, jis dar daugiau pažino mane, o aš daugiau pažinau jį. T. y. turiu galimybę jį pažinti ir tai teikia vilties, kad derybose galime pasiekti tam tikros pažangos.

Klausimas: pone Prezidente, Jums išvykus iš Baku, Azerbaidžane tam tikru mastu jaučiamas vakuumas. T. y. nepaisant to, kad esate už šalies ribų ir, žinoma, esu įsitikinęs, nagrinėjate visas problemas ir klausimus, bet mūsų klausytojai ir daugelis žmonių, specialistų Baku jaučia ir todėl kalba, kad, jei prezidentas, remiantis konstitucija, perduotų savo įsipareigojimų dalį, tai prisidėtų prie politinės situacijos Azerbaidžane gerinimo, efektyviam jos vystymuisi.

Atsakymas: Jūsų žodžiai - t. y. nežinau, ar tai Jūsų žodžiai ar Jūsų klausytojų - klaidingi. Azerbaidžane visiškai nėra jokio valdžios vakuumo. Su valdžia viskas tvarkoje.

Į Jungtines Valstijas išvykau oficialiais reikalais. Daugiau nei savaitę jais ir užsiėmiau. Po jų, chirurginės operacijos metu, vos vieną dieną nebuvau susijęs su Baku, su Azerbaidžanu. Aš nuolat susisiekiu telefonu su tais, kas dirba savo darbą. Reikiamais klausimais jie konsultuojasi su manimi ir aš duodu jiems reikiamus nurodymus.

Galiu pažymėti, kad nuo 1993 m., kai vadovauju Azerbaidžanui, niekada nebuvau išvykęs taip toli tokį ilgą laiką. Tačiau tai tapo išbandymu man, taip pat išbandymu mūsų šaliai. Reiškia, galiu būti už šalies ribų, tikriausiai, netgi ilgesnį laiką. Mūsų valdžia visiškai susiformavusi. Visi užsiima savo reikalais, atlieka savo darbą ir galiu pasakyti, kad per šį mėnesį Azerbaidžane nėra susilpnėjusi nei viena sritis.

Kiekvieną dieną susisiekiu su Mili medžliso pirmininku, ministru pirmininku, Prezidento aparato vadovu, daugeliu ministrų, Baku miesto vykdomąja valdžia. Jie man teikia ataskaitas ir kiekvieną kartą sako, kad darbai vykdomi gerai. Pagal jų ataskaitas, taip pat iš informacijos, kurią gaunu iš kitų šaltinių, manau, kad tai ir yra mūsų didžiausias pasiekimas. T. y. Azerbaidžane jau nusistovėjo stabili situacija,pasiektas reikiamas visuomeninis politinis stabilumas ir jo negalima pažeisti, pakeisti. Mano liga tapo liga ne tik man, bet kartu tapo tam tikru išbandymų laikotarpiu mūsų valstybiniame gyvenime. Iš tokio išbandymo išeiname garbingai.

Korespondentas: Nuostabu. Dėkoju Jums, pone prezidente.

Gaidaras Alijevas: Ačiū. Dėkoju ir Jums. 

1999 m. gegužės 25 d. laikraščio „Bakinskij Rabočij“ numeris