Azerbaidžano Respublikos prezidento, Gaidaro Alijevo kalba, pasakyta iškilmingo JTO generalinės asamblėjos posėdžio metu, švenčiant JTO 50-metį. Niujorkas, 1995 m. spalio 22 d.

Gerbiamasis pirmininke! 

Gerbiamieji valstybių ir vyriausybių vadovai! 

Gerbiamasis generalini sekretoriau! 

Ponios ir ponai! 

Azerbaidžano tautos vardu širdingai sveikinu Jus su Jungtinių Tautų Organizacijos 50-mečiu, kuri labai prisidėjo prie taikos, saugumo ir stabilumo visame pasaulyje įtvirtinimo. 

Per pusę amžiaus, kai buvo įkurta Jungtinių Tautų Organizacija, įvyko daug teigiamų pokyčių. Tai liudija, iš esmės, atsinaujinęs pasaulis ir JTO principų įgyvendinimas remiantis jos principais. 

Pagrindiniu jos veiklos rezultatu laikoma tai, kad, nepaisant milžiniškos „šaltojo karo“ konfrontacijos, buvo išvengta naujojo pasaulinio karo. Praeityje liko kolonializmas, aparteidas, rasinė diskriminacija. Tautoms buvo suteikta teisė pačioms pasirinkti savo kelią, jos atgavo nacionalinę laisvę ir valstybinę nepriklausomybę. 

Istoriniu įvykiu laikoma valstybinė nepriklausomybė ir valstybių, kurios savo laiku įėjo į Tarybų Sąjungos sudėtį, suverenitetas. 

Pasaulyje plačiai kalbama ir atstatomos bendražmogiškosios vertybės. Tarp jų ypatingą vietą užima laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių idėjos. Daugelyje šalių svarbiu veiksniu tapo būtinybė įgyvendinti demokratines permainas visuomenėje, politikoje ir valstybės aparate, ekonomikoje, visose gyvenimo srityse. 

Visi JTO nariai, ypač ekonominiu požiūriu išsivysčiusios ir demokratines tradicijas puoselėjančios didelės šalys, prisidėjo prie šių procesų. Tačiau pagrindinis vaidmuo tenka Jungtinių Tautų Organizacijai. Per 50 metų ji tapo pačia autoritetingiausia ir didžiausius įgaliojimus turinčia tarptautinė organizacija žmonijos istorijoje. 

Tikiuosi, kad šios organizacijos veikloje iškilę finansiniai sunkumai, bus išspręsti ir ateityje jis galės sėkmingai veikti ir toliau.

Visa tai mus džiugina ir sukelia pasididžiavimo jausmą. Tačiau pasaulis dar nėra visiškai saugus, tobulas ir idealus. Jame yra problemų, kurias reikia spręsti iš esmės. Tokiomis problemomis laikomos tarptautinių teisinių normų pažeidimas tarpvalstybinių santykių srityje, tarptautinis terorizmas, masinio naikinimo ginklo platinimas, bado, skurdo ir ekologinių katastrofų padarinių šalinimas. Visam pasauliui didelį pavojų kelia agresyvus nacionalizmas ir separatizmas, kurie daugelyje pasaulio regionų yra kruvinų karų, milijonų žmonių begalinių kančių priežastimi. 

Štai jau daugiau nei septynerius metus tęsiasi Armėnijos Respublikos agresija prieš Azerbaidžaną. Šia agresija siekiama užgrobti mūsų šalies Kalnų Karabacho regioną. Armėnijos kariniai daliniai okupavo daugiau nei dvidešimt procentų Azerbaidžano teritorijos, daugiau nei milijonas mūsų piliečių, prievarta ištremtų iš šių teritorijų, tapo pabėgėliais ir šiuo metu gyvena palapinių miesteliuose nepakeliamomis, sunkiomis sąlygomis. JTO Saugumo Taryba priėmė keturis nutarimus, reikalaujančius besąlygiškai išvesti Armėnijos karines pajėgas iš okupuotųjų teritorijų. Tačiau šių nutarčių agresorė nevykdo. Todėl taikaus konflikto sureguliavimo procesas pagal ESBO Minsko grupės darbotvarkę dar neatneša laukiamų rezultatų.

Gerbiamieji valstybių ir vyriausybių vadovai! Šiandien Kreipiantis į Jus, Jungtinių Tautų Organizaciją, prašome padėti taikiai sureguliuoti armėnų-azerbaidžaniečių konfliktą, atstatyti Azerbaidžano teritorinį vientisumą, sienų neliečiamumą, kurios priimtos pasauliniu mastu. 

Reikšdamas Azerbaidžano tautos valią, pareiškiu, kad esame neigiamai nusistatę prieš bet kokią agresijos formą, kuri naudojama bet kuriame pasaulio kampelyje. Mes norime taikos. Norime, kad visame pasaulyje, mūsų regione būtų taika, norime taikių ir gerų kaimyninių santykių su visomis kaimyninėmis šalimis. Šia viltimi ir tikėjimu palieku šią garbingą tribūną.

Dėkoju už dėmesį.