Gerbiamieji tėvynainiai!

Šiandien Azerbaidžanas jau aštuonerius metus gyvena nepriklausomybės sąlygomis. Vienas ir pagrindinių laimėjimų, kuriuos pasiekėme nepriklausomybės laikotarpiu, - mes turėjome galimybę sukurti objektyvų mūsų istorijos laikotarpio ir įvykių vaizdą, kurie daugelį metų buvo slepiami, falsifikuojami ir iškraipomi. Vieni iš tokių įvykių yra šiandien švenčiama azerbaidžaniečių genocido diena, kurią jau politiškai ir teisiškai įvertino mūsų valstybė.

Kiekvienais metais pažymėdami kovo 31 d., kaip azerbaidžaniečių genocido dieną, mes dar kartą sugrįžtame į istorinę praeitį ir su skausmu širdyse prisimename plataus masto kruvinąją akciją, kuri atvirai buvo vykdoma prieš mūsų tautą.

XIX-XX a. mūsų tauta patyrė eilę baisių tragedijų. Armėnų ranka, kurie buvo žiaurūs ir klastingi vykdytojai, buvo vykdoma stambi valstybinė imperinė politika ir ne kartą buvo vykdomi azerbaidžaniečių etniniai valymai ir genocidas, todėl mūsų tauta buvo pasmerkta sunkioms kančioms, patyrė nacionalinę tragediją ir sielvartą. Šimtai tūkstančių taikingų azerbaidžaniečių buvo sunaikinti dėl nacionalinės priklausomybės, išvaryti iš gimtųjų namų, senoviniai azerbaidžaniečių miestai ir kaimai paversti griuvėsiais.

Genocido politika, kurią armėnų nacionalistai vykdė amžiaus pradžioje, remiantis carinės Rusijos imperine politika, 40-50 metais - tarybiniu režimu, dar labiau sustiprėjo, ir pradedant 80 m. viduryje, prisidengus persitvarkymu, atnešė azerbaidžianičių tautai vis naujų ir naujų tragedijų. Deja, šios kruvinos akcijos savo laiku nesulaukė principinio nei tarptautinės bendruomenės, nei Azerbaidžano vadovybės įvertinimo, tokiu būdu, buvo atrištos rankos nacionalistinėms-separatistinėms jėgoms. Todėl mums primestojo, taip vadinamo Kalnų Karabacho konflikto, pirmojo etapo metu, 1988 m., šimtai tūkstančių azerbaidžaniečių buvo sunaikinti ir išvaryti iš savo istorinių žemių dėl nacionalinės priklausomybės, o 1990 m. sausio mėn. buvo įvykdyti žvėriški nusikaltimai prieš tautą, kurie Baku ir kitose Azerbaidžano vietose sukėlė protestą dėl šios neteisybės, ir 1992 m. buvo įvykdytas kruvinasis chodžalinskio genocidas.

Dėl avantiūrinių didžiosios Armėnijos agresorių ir ideologų veiksmų, atliekant etninius valymus, daugiau nei milijonas tėvynainių buvo išvaryti iš gimtųjų namų ir pasmerkti nežmoniškoms kančioms. Tik XX a. daugiau nei du milijonai azerbaidžaniečių buvo pasmerkti šlykščiai genocidai politikai, kurią viena ar kita forma vykdė priešai. Tačiau, nepaisant šių tragedijų, sunkumų, neteisybės, mūsų tauta toliau gyveno, išsaugojo nepriklausomybės siekį ir parodė tvirtą valią.

Šiandien mes dar kartą atsigręžiame į savo istoriją. Didžiuojamės pasiekimais, sielvartaujame dėl netekčių. Šiandien sukurtas pamatas, kad Azerbaidžanas galėtų gyvuoti kaip nepriklausoma valstybė, galėtų visam pasauliui pareikšti savo nuomonę dėl savo teisingo reikalo, pasistengdamas pašalinti praeityje įvykdytą neteisybę.

Vienas iš pagrindinių mūsų uždavinių - suformuoti dabartinei ir būsimajai kartai nacionalinę atmintį dėl genocido, kuris buvo vykdomas mūsų tautos atžvilgiu paskutinįjį šimtmetį, pasiekti, kad būtų atliktas politinis ir teisinis šių tragedijų įvertinimas visame pasaulyje, pasistengti pašalinti sunkias jų pasekmes ir daryti visa, kad panašūs dalykai daugiau nepasikartotų. Todėl būtina pademonstruoti tvirtą ir nepažeidžiamą nacionalinę vienybę.  Bet kokią įmanomą išdavystę ir agresiją, nukreiptą prieš mūsų tautą, galima sutramdyti tik valia ir pastangomis nesutaikinamai kovojant dėl Azerbaidžiamo valstybės nepriklausomybės, kuri yra laikoma mūsų aukščiausiu tikslu.

Kviečiu Jus vienytis nesutaikomai kovai ginant mūsų tautos nacionalinius interesus ir teises.

Į lietuvių kalbą išversta iš 1999 m. kovo 31 d. laikraščio „Бакинский рабочий“ (Baku darbininkas)