Gerbiamasis pirmininke!

Gerbiamieji kolegos!

Ponios ir ponai!

Teikiame didelę reikšmę paskutiniajam ESBO viršūnių susitikimui didingame Stambule - viename iš stambiausiųjų pasaulio civilizacijos centrų. Turkijos Respublikos prezidentui, Jo Ekscelencijai, ponui Suleimanui Demireliui ir Turkijos vyriausybei reiškiu ypatingą dėkingumą už svetingumą ir puikų susitikimo organizavimą. Pergyvename ir gedime kartu su broliška Turkijos tauta, kuri oriai, drąsiai ir ištvermingai sutiko šį sunkų išbandymą - viską griaunantį žemės drebėjimą, nusinešusį tūkstančius žmonių gyvybių. Sielvartaujame kartu ir sakome «tegul viskas lieka praeityje».

Pone Pirmininke!

Dvidešimtojo šimtmečio pabaigoje, išgyvenus dviejų griaunančiųjų pasaulinių karų siaubą ir atšiaurų «šaltojo karo» išbandymą, Europai atsivėrė kelias tikrajai taikai ir stabilumui. Tačiau, kaip bebūtų gaila, dar pilnai neįgyvendinome prieš beveik ketvirtį amžiaus Helsinkyje paskelbtų tikslų ir principų.

Negailestinga realybe tapo grėsmės suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir bendrajam ESBO valstybių-narių saugumui, kurios atnešė nelaimių ir kančių milijonui žmonių. Turiu dar kartą atkreipti tarptautinės bendrijos dėmesį nepakantumui susidariusiai padėčiai, kai jau daugiau nei šešerius metus viena penktoji suverenaus Azerbaidžano teritorijos okupuota Armėnijos karinių pajėgų ir milijonas azerbaidžaniečių dėl vykdomų «etninių valymų» buvo ištremti iš savo gimtųjų namų.

Deja, nuo mūsų paskutiniojo viršūnių susitikimo taikos procesas nedavė laukiamų rezultatų. Minsko grupės pirmininkai veikė nepakankamai aktyviai ir nuosekliai realizuojant ESBO Lisabonos viršūnių susitikimo principus, ir Minsko procesas tapo pasyvus. Esant tokioms sąlygoms, reikėjo rengti tiesioginius susitikimus ir vesti derybas tarp Azerbaidžano ir Armėnijos prezidentų. Įvyko keletas susitikimų, kurie leidžia tikėtis, kad konfliktas bus sureguliuotas taikiai. Žinoma, svarbiu sureguliavimo veiksniu laikomas abiejų šalių pasirengimas siekti kompromisų. Tačiau siekiant kompromiso, neabejotinai, reikia vadovautis nustatytais tarptautinės teisės principais ir normomis.

Azerbaidžano Respublikos Kalnų Karabacho regionas gali ir turi tapti regionu, kuriame taikiai ir saugiai gyventų armėnai ir azerbaidžaniečiai, ir tai leistų įtvirtinti taiką ir normalius gerus kaimyninius santykius tarp Azerbaidžano ir Armėnijos. Tam reikia grąžinti užgrobtas Azerbaidžano teritorijas, nustatyti atitinkamą Kalnų Karabacho statusą Azerbaidžano Respublikos sudėtyje.

Noriu pabrėžti, kad mūsų derybos su Armėnijos prezidentu negali pakeisti ESBO Minsko grupės veiklos, atsakingos už armėnų-azerbaidžaniečių konflikto sureguliavimą. Kviečiu Minsko konferencijos pirmininkaujančių šalių ir valstybių vadovus dėti visas būtinas pastangas, kad artimiausiu metu būtų atnaujintos derybos pagal Minsko grupės darbotvarkę. Pasaulinė bendrija turi nuosekliai ir ryžtingai ginti pareikštus konflikto sureguliavimo principus.

Žvelgiant pro šių problemų prizmę, mes vertiname ESBO vaidmenį kitame šimtmetyje. ESBO turi ryžtingai veikti gindama savo principus ir žymiai sustiprinti savo operatyvines galimybes, visų pirma, plėtoti savo daugianacionalines taikdarių pajėgas.

Manau, kad būtina didinti sutarties dėl įprastinių Europos karinių pajėgų efektyvumą. Nepaisant šio regiono militarizavimo, kuris kelia grėsmę šalies saugumui, ir neteisėtas užsienio karinių pajėgų dislokavimo okupuotose Azerbaidžano žemėse, Azerbaidžanas maksimaliai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus. Kai kurių valstybių veiksmai žlugdo ne tik šią sutartį, bet kenkia šių šalių narių saugumui.

Neatsiejama Europos dalimi laikomas Pietų Kaukazo regionas. Kviečiu JAV, Europos Sąjungos, Rusijos, Turkijos, Gruzijos, Armėnijos ir kitų ESBO suinteresuotų narių valstybių ir vyriausybių vadovus imtis ryžtingų veiksmų, kurie padėtų spręsti mūsų regiono problemas. Siūlau sudaryti Pietų Kaukazo saugumo ir bendradarbiavimo paktą. Toks paktas turi įtvirtinti principinius tarpvalstybinių santykių ir konfliktų sureguliavimo principus. Toks paktas turi pašalinti iš šio regiono užsienio karinę jėgą ir skiriamąsias linijas, užkirsti kelią agresijai ir etniniams valymams, separatizmui ir terorizmui, įvykusio fakto veiksmams ir dvigubiems standartams. Toks paktas turėtų užtikrinti taiką, stabilumą ir saugumą regione, prisidėti prie ekonominio suklestėjimo ir suvenerių, nepriklausomų ir demokratinių Pietų Kaukazo valstybių bendradarbiavimo. Sėkmingi tarptautinės bendrijos veiksmai Pietų Kaukaze XXI a. išvakarėse taps reikšmingu indėliu kuriant laisvą, nedalomą ir saugią Europą.

Dėkoju už dėmesį. 

Laikraštis «Бакинский рабочий» (Baku darbininkas), 1999 m. lapkričio 19 d