Gerbiamieji deputatai, gerbiamasis Prezidente!

Išreiškiu savo dėkingumą Mili Medžliso, Azerbaidžano Aukščiausiosios Tarybos nariams už man suteiktą aukštą pasitikėjimą ir užtikrinu Jus, kad naudodamasis visomis priemonėmis, pasistengsiu nešti šią sunkią naštą ir garbingai atlikti šią užduotį. Noriu pažymėti, kad visa atsakomybe suvokiu šiandieninę sunkią, sudėtingą ir įtemptą Azerbaidžano Respublikos padėtį. Imdamasis darbo, suvokiu savo atsakomybę ir, remdamasis visu tuo, padarysiu viską, ką galiu. Neketinu sakyti ilgos kalbos. Tačiau turiu pasakyti keletą žodžių kaip Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas vienu iš svarbiausių uždavinių laikau Azerbaidžano tautos - valstybinės Azerbaidžano Respublikos nepriklausomybės apsauga, įtvirtinimas, istorinių pasiekimų plėtra. Azerbaidžano Respublikos valstybinė nepriklausomybė turi būti užtikrinta remiantis 1918 m. įkurtos pirmosios Azerbaidžano demokratinės Respublikos tradicija, šiuolaikiniais reikalavimais, pasaulyje vykstančiais procesais. Aš nuolat dirbsiu šia kryptimi ir tegul niekas neabejoja, kad savo likusį gyvenimą pašvęsiu vien tik Azerbaidžano Respublikos, kaip nepriklausomos valstybės plėtrai. Todėl noriu pasakyti, kad, mano nuomone, kas benutiktų, po to Azerbaidžano Respublika niekada nepraras savo nepriklausomybės, neįeis į jokios valstybės sudėtį, nebus kitos valstybės valdžioje. Girdime gandų dėl buvusios Tarybų Sąjungos atstatymo ir, kad Azerbaidžano Respublika galėtų ten įstoti.  Visa tai - utopija. Aš atmetu šias mintis ir kviečiu visus Azerbaidžano piliečius taip pat atmesti šias mintis.

Respublikai iškelti labai dideli ir sudėtingi uždaviniai. Norint užtikrinti nepriklausomybę, suverenitetą, Azerbaidžano Respublikai turi būti grąžintos Armėnijos okupuotos teritorijos. Turi būti užtikrintas Azerbaidžano Respublikos teritorinis vientisumas, nutraukti kariniais veiksmai, paskelbta taika. Azerbaidžano Respublikos piliečiai turi gyventi taikiai, užtikrinta jų gerovė ir savo valstybę kurti taip, kai jie patys nori. Todėl šis klausimas yra vienas iš svarbiausių. Šie klausimai turi būti Aukščiausiosios Tarybos dėmesio centre. Aš visiškai Jus tuo užtikrinu.

Vakar paskelbtas dokumentas, pasirašytas Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos ir Turkijos iniciatyva, - pirmasis žingsnis, kad palaipsniui būtų atšaukta karinė padėtis. Tikriausiai toliau šioje srityje turi būti taikomos dar efektyvesnės priemonės, kad Azerbaidžano Respublika taptų visos savo teritorijos šeimininke ir mūsų tauta nebegyventų karo sąlygomis.

Tokiu būdu, valstybinė Azerbaidžano Respublikos nepriklausomybė - pats svarbiausias uždavinys. Nepriklausomame Azerbaidžane reikia plėtoti demokratiją. Reikia visais būdais skatinti politinį pliuralizmą. Negalima leisti, kad būtų pažeidinėjama Azerbaidžano Respublikos konstitucija, pažeidinėjami įstatymai. Valstybės kūrimas ir visuomenės formavimas turi remtis tik demokratiniais principais. Politikoje ir ekonomikoje turi viešpatauti laisvės, nepriklausomybės, žmonių laisvių, žmonių teisių apsaugos ir laisvosios ekonomikos principai. T. y. mūsų Respublika turi eiti keliu, kuriuo pradėjo eiti prieš metus. Tai - teisingas kelias, ir mūsų Respublika užtikrintai turi eiti šiuo keliu. Turite būti tikri, kad aš visada liksiu ištikimas šiam keliui.

Vienu iš pagrindinių šiandieninės sudėtingos mūsų Respublikos situacijos priežasčių laikomi įvykiai, kurie birželio 4 d. įvyko Gendžėje. Šie įvykiai - baisūs, buvo pralietas kraujas, įvykdytas nusikaltimas. Visai tai turi būti ištirta ir visi, įstatymus pažeidę ir nusikaltime dalyvavę žmonės, nesvarbu kurios šalies, turi atsakyti prieš įstatymą. Šį klausimą narinėja deputatų tyrimo komisija. Mes turime greičiau išspręsti šią sudėtingą situaciją. Vakar kalbėjausi su prezidentu, Abulfazu Elčibejevu, akis į akį, taip pat vedžiau derybas Gendžėje su mane lydėjusiais asmenimis. Todėl manau, kad visos mūsų pastangos padės pašalinti susidariusią sudėtingą situaciją, sustabdyti konfrontaciją. Bet aš sakiau ir sakau dar kartą: jokiomis aplinkybėmis negaliu būti ginklų panaudojimo šalininku. Ši konfrontacija turi būti išspręsta taikiai, susitarimu, tarpusavio supratimu ir derybomis. Manau, kad mūsų tautos išmintis, bendrosios autoritetingų žmonių, azerbaidžaniečių intiligentijos ir aksakalų pastangos ir mūsų veikla neabejotinai tai užtikrins.

Sukūrę demokratinę, nepriklausomą Azerbaidžano Respubliką, kovojant už civilizuotą visuomenę, turime pasinaudoti pasaulinėmis, bendražmogiškomis vertybėmis. Turime pasistengti, kad Azerbaidžanas, iškovojęs nepriklausomybę per daugelį metų ir amžių, galėtų pademonstruoti visam pasauliui savo istorinius laimėjimus ir nacionalines tradicijas. Manau, kad, šiuo požiūriu, Azerbaidžano tauta turi didelį tiek istorinį, tiek šiuolaikinį potencialą. Jei pasinaudosime visu tuo efektyviai, tai Azerbaidžanas taps nepriklausoma, demokratinė valstybė ir mūsų visuomenė taps demokratine, sukurta remiantis demokratinėmis, teisinėmis ir bendražmogiškomis vertybėmis. Dėl to ir mūsų mokslas, ir mūsų kultūra, ir mūsų istorinės tradicijos, ir mūsų religijos pagrindas Islamas - visa kartu sukuria tvirtą pamatą. Mūsų uždavinys, kad visa tai būtų efektyviai panaudota.

Įtampa Azerbaidžane susijusi ne tik su Karabacho problema, t. y. Armėnijos agresijos prieš Azerbaidžaną priežastimi. Dabar šie įvykiai Gendžėje. Deja, viena iš įtampos susidarymo priežasčių - tam tikras tarpusavio santykių tarp tautų ir etninių grupių, ilgus metus Azerbaidžane, pablogėjimas. Azerbaidžanas dešimtmečius, šimtmečius buvo Tėvyne čia gyventiems žmonėms, todėl tokia ir turi likti. Visi Azerbaidžano Respublikos teritorijoje gyvenantys piliečiai nepriklausomai nuo tautybės, religijos, politinių pažiūrų privalo naudotis vienodomis teisėmis. Jei sugebėsime vadovautis šiomis sąvokomis ir įgyvendinsime jas praktikoje, galėsime pilnai suvienyti visas tautas, visas nacijas, gyvenančias Azerbaidžano Respublikoje. Tai vienas iš pagrindinių mūsų uždavinių. Manau, kad tai pasieksime.

Užsienio politikos srityje praėjusiais metais taip pat atlikta daug darbų. Tačiau dar liko daug darbų, kuriuos reikia atlikti. Manau, kad Azerbaidžano Respublika, kaip demokratinė valstybė, turi plėtoti lygiateisius santykius su visomis valstybėmis. Nepriklausomai nuo vidinės struktūros, kokia kryptimi bus vykdoma bet kokios valstybės vidaus politika, mes turime užmegzti normalius santykius. Visų pirma, turime užmegzti kultūrinius, ekonominius, valstybinius santykius su savo artimiausiais kaimynais. Šiuo požiūriu, Respublikos gyventojai neginčijamai palaiko santykius su Turkijos Respublika.  Turi būti gerinami ir plėtojami santykiai su kaimynine Islamo Respublika Iranu. Rusija - didi valstybė, mūsų šiaurinis kaimynas. Neabejotinai, santykiai tarp Rusijos ir Azerbaidžano turi būti geresni, platesni, produktyvesni, remtis nepriklausomybės principais. Mes turime siekti glaudesnių tarpusavio santykių su visomis, anksčiau į Tarybų Sąjungos sudėtį įėjusiomis valstybėmis - Ukraina, Baltarusija, Gruzija, centrinės Azijos šalimis, Kazachstanu, Baltijos šalimis ir Moldova. Mums to reikia. Todėl mūsų ekonominiai, kultūriniai, žmogiškieji santykiai su šiomis valstybėmis daugelį metų, šimtmečių buvo labai artimi. Nereikia jų nutraukti, bet juos reikia plėtoti. Neabejoju, kad būtent tokia politika padės susiformuoti ir plėtotis Azerbaidžano Respublikai kaip nepriklausomai valstybei.

Azerbaidžano Respublika jau pasiekė tarptautinį lygį. Paskutiniuoju metu mus visus džiugina teigiamas Jungtinėmis Amerikos Valstijų požiūris į Azerbaidžano Respubliką ir manau, kad šiuos santykius būtina toliau gilinti ir plėtoti. Mes turime gilinti mūsų santykius su visomis Europos šalimis, ypač Didžiąja Britanija, Prancūzija, Vokietija. Mūsų santykiai su visomis musulmoniškomis, arabų ir tiurkų kalbos šalimis turi būti plėtojami dar greičiau. Žodžiu, noriu tiesiog atskleisti savo poziciją užsienio politikos srityje. Kaip Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas dirbsiu šia kryptimi, dėsiu pastangas būtų sėkminga mūsų prezidento, Aukščiausiosios Tarybos, vyriausybės veikla.

Tačiau dabar svarbiausia pašalinti Gendžoje įvykusių įvykių pasekmes, kurie ir sukėlė šią įtampą. Čia, Mili Medžliso posėdyje, iš šios tribūnos kreipiuosi į visus Azerbaidžano Respublikos piliečius, į mūsų brolius, seseris, vaikus ir pareiškiu, kad dabar mūsų Respublikos padėtis yra labai sunki. Dar kartą kartoju, kad didžiausias mums iškilęs sunkumas - mūsų okupuotų teritorijų grąžinimas ir teritorinio vientisumo, Azerbaidžano suvereniteto užtikrinimas. Todėl visos vidinės rietenos, vidiniai ginčai turi būti atidėti. Kreipiuosi į Azerbaidžano tautą, kreipiuosi į Gendžės gyventojus, Azerbaidžano Respublikos deputatą, Suretą Guseinovą, jo ginklo draugus ir kviečiu juos pasirinkti išmintį, žmogiškuosius santykius. Mūsų Respublikai šiuo metu to reikia labiausiai ir jie turi žinoti, visa mūsų tauta turi žinoti, kad mes turime laikytis kartu. Ši tragišką Azerbaidžanui laikotarpį mums iškilęs didelis pavojus. Šiuo metu mes turime susivienyti: visos politinės partijos, visos politinės struktūros, visos politinės ir visuomeninės organizacijos, visi žmonės - visi turi susivienyti. Visi turi pamiršti savo skriaudas. Mes visi turime susivienyti ir išvesti Azerbaidžaną iš šios sunkios padėties. Manau, kad Gendžės gyventojai, žmonės, gyvenantys gretimuose rajonuose, išgirs mano balsą ir pritars jam. Suretas Guseinovas išgirs mano balsą, pasielgs išmintingai ir mes visiškai įveiksime šią nelaimę. Kviečiu visus Jus veikti šia linkme - vienytis. Prašau atidėti menkas skriaudas, apkalbas, jų laikas ateis. Kas turi nesuvestų sąskaitų, vėliau jas išspręs. Dabar joms ne laikas.

Todėl noriu paliesti dar vieną klausimą. Kai kuriuose sluoksniuose girdisi kalbos, kad, jei Gaidaras Alijevas Azerbaidžane vėl užims kokį postą, tai jis ims keršyti. Jis ims blogai elgtis su tais, kurie savo laiko buvo prieš jį, arba, kurie blogai elgėsi su juo. Prieš Jus ir visą Azerbaidžano tautą vis atsakomybe pareiškiu, kad mano charakteryje nėra keršto jausmo. Tiesiog tai išgalvojo atskiri žmonės ir, matyt, tuo jie nori ne tik mane apjuodinti, bet ir išskirti mus. Pažadu Jums, kad niekada nesieksiu atkeršyti. Jei kas nors kažkada elgėsi su manimi neteisingai, kažką padarė, aš jiems seniai atleidau. Manęs niekada nekamavo tokie jausmai ir niekada nekamuos. Ne todėl, kad Jūs man išreiškėte tokį pasitikėjimą, užimant šį postą. Ne. Aš, kaip paprastas pilietis, niekada neketinau ir neketinu suvesti sąskaitų, keršyti arba padaryti kam nors bloga. Tačiau, neabejotinai, atlikdamas savo pareigas, kiekvienas iš mūsų privalo vadovautis disciplina, kiekvienas iš mūsų turi laikytis įstatymų, visi turime laikytis įstatymų, turime užtikrinti įstatymo viršenybę ir šiame kelyje, žinoma, aš neketinu išduoti savo principų.

Manau, kad kartu su Aukščiausiąja Taryba, Azerbaidžano prezidentu, Abulfazu Elčibejevu, visi kartu sugebėsime išeiti iš šios padėties. Todėl kviečiu Jus visus vienytis.

Ačiū!