BIOGRAFIJA


Gaidaras Alirza oglu Alijevas – nacionalinis azerbaidžaniečių tautos lyderis


Gaidaras Alirza oglu Alijevas
gimė 1923 m. gegužės 10 d. Azerbaidžano mieste Nachičevanėje. 1939 metais baigęs Nachičevanės Pedagoginį technikumą, jis pradėjo mokytis Azerbaidžano Pramonės instituto (dabar Azerbaidžano Valstybinė Naftos akademija) architektūros fakultete. Prasidėjęs karas neleido jam baigti mokslų.

Nuo 1941 m. Gaidaras Alijevas dirbo Nachičevanės ATSR Vidaus Reikalų Liaudies komisariato skyriaus vedėju ir Nachičevanės ATSR Liaudies Komisarų taryboje, o 1944 metais buvo pasiųstas dirbti valstybės saugumo organuose. Gaidaras Alijevas, nuo to laiko dirbęs valstybės saugumo organų sistemoje, nuo 1964 m. dirbo pirmininko pavaduotoju, o nuo 1967 m. – atlikdamas Valstybės Saugumo Komiteto prie Azerbaidžano TSR Ministrų Tarybos pirmininko pareigas, jam buvo suteiktas generolo-majoro laipsnis. Tais metais jis įgijo specialų aukštąjį išsilavinimą Leningrade (dabar Sankt-Peterburgas), o 1957 metais baigė Azerbaidžano Valstybinio universiteto Istorijos fakultetą.  

1969 m. liepą Gaidaras Alijevas Azerbaidžano Komunistų Partijos Centro komiteto plenume buvo išrinktas Azerbaidžano Komunistų Partijos Centro Komiteto Pirmuoju sekretoriumi ir tapo Respublikos vadovu. 1982 m. gruodį Gaidaras Alijevas buvo išrinktas Sovietų Sąjungos Komunistų Partijos Centro komiteto Politbiuro nariu, paskirtas TSRS Ministrų Tarybos pirmininko pirmuoju pavaduotoju ir tapo vienu iš TSRS vadovų. Dvi dešimtis metų Gaidaras Alijevas buvo TSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatas ir penkis metus dirbo TSRS Aukščiausiosios Tarybos pirmininko pavaduotoju.

1987 m. spalį Gaidaras Alijevas, protestuodamas prieš Sovietų Sąjungos Komunistų Partijos Centro Komiteto Politinio biuro ir asmeniškai Generalinio sekretoriaus Michailo Gorbačiovo vykdomą politiką, atsistatytino iš užimamų pareigų.

Dėl kruvinos tragedijos, kurią 1990 m. sausio 20 d. Baku įvykdė Sovietų kariuomenė, Gaidaras Alijevas kitą dieną pateikė pareiškimą Azerbaidžano atstovybėje Maskvoje, kuriame pareikalavo nubausti šio nusikaltimo, įvykdyto prieš Azerbaidžano tautą, organizatorius ir vykdytojus. Protestuodamas prieš dviveidę TSRS vadovų politiką, susijusią su aštria konfliktine situacija, kilusia Kalnų Karabache 1991 m. liepą, jis išstojo iš Sovietų Sąjungos Komunistų Partijos.

1990 m. liepą, grįžęs į Azerbaidžaną, Gaidaras Alijevas pradžioje gyvenu Baku, vėliau – Nachičevanėje, o tais pačiais metais buvo išrinktas Azerbaidžano Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1991-1993 m. jis dirbo Nachičevanės Autonominės Respublikos Aukščiausiojo Medžliso pirmininku, Azerbaidžano Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko pavaduotoju. 1992 m. Nachičevanėje vykusiame steigiamajame partijos „Eni Azerbaidžan“ suvažiavime Gaidaras Alijevas buvo išrinktas partijos pirmininku.

Kai 1993 m. gegužę – birželį dėl aštrios vyriausybinės krizės šalyje kilo pilietinio karo ir nepriklausomybės praradimo pavojus, azerbaidžaniečių  tauta pareikalavo suteikti valdžią Gaidarui Alijevui.

Tuometiniai Azerbaidžano vadovai buvo priversti oficialiai pakviesti Gaidarą Alijevą į Baku. 1993 m. birželio 15 dieną Gaidaras Alijevas buvo išrinktas Azerbaidžano Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku, o birželio 24 dienos Milli Medžliso nutarimu pradėjo eiti Azerbaidžano Respublikos Prezidento pareigas. 1993 m. spalio 3 dieną, įvykus visuotiniams rinkimams, Gaidaras Alijevas buvo išrinktas Azerbaidžano Respublikos Prezidentu. 1998 m. spalio 11 dieną vykusiuose rinkimuose, kuriuose labai aktyviai dalyvavo visa tauta, jis surinko 76,1 procentą balsų ir buvo perrinktas Azerbaidžano Respublikos Prezidentu. Gaidaras Alijevas, davęs savo sutikimą kelti jo kandidatūrą 2003 m. spalio 15 dienos rinkimuose į prezidento postą, vėliau atsisakė juose dalyvauti dėl sveikatos problemų. Gaidaras Alijevas buvo apdovanotas daugeliu tarptautinių premijų, jam buvo suteiktas daugelio šalių universitetų garbės daktaro vardas, kiti aukšti garbingi apdovanojimai. Jis buvo keturis kartus apdovanotas Lenino ordinu, Raudonosios Žvaigždės ordinu ir daugeliu medalių, du kartus jam buvo suteiktas Socialistinio Darbo Didvyrio vardas, jis buvo apdovanotas daugelio užsienio šalių ordinais ir medaliais.

Istorinis Azerbaidžano likimas, aprėpiantis pastarųjų daugiau nei trisdešimties metų tarpsnį, labai glaudžiai susijęs su Gaidaro Alijevo vardu. Tautos atgimimas, vykęs tais metais visose jos visuomeninio-politinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo sferose susijęs kaip tik su jo vardu.

Vadovaujant Gaidarui Alijevui, jis puoselėjo savo gimtąjį kraštą – Azerbaidžaną, kurio pažangos nuolat siekė, kurio turtinga kultūra ir didžia istorine praeitimi jis visada didžiavosi, rūpinosi jo ateinančiomis kartomis ir padėjo valstybei įveikti sunkius bei negailestingus laikmečio išbandymus.

Būdamas žymus politinis ir valstybės veikėjas, neabejotinas tautos lyderis, jis dar būdamas gyvas tapo gyva legenda, todėl Gaidaro Alijevo fenomenas visada patraukdavo dėmesį, o jo, viso pasaulio azerbaidžaniečių nacionalinio lyderio, audringa politinė veikla kėlė susižavėjimą, buvo plačiai aprašoma tiek Respublikos, tiek pasaulio spaudoje.

1993 m. birželį, kai azerbaidžaniečių tauta įsitikino, jog nacionaliniam valstybingumui iškilo žlugimo grėsmė, kai atėjo pačios sunkiausios dienos, ji griežtai pareikalavo, kad būtų pakeista esama valdžia, ir nuo to laiko vėl patikėjo savo likimą Gaidarui Alijevui. Matydamas savo liaudies kančias, Gaidaras Alijevas priėmė jos tvirtą kvietimą ir sugrįžo į didžiąją Azerbaidžano politiką. Tauta viltingai ir džiaugsmingai sutiko Gaidaro Alijevo sugrįžimą, o ta diena į nepriklausomo Azerbaidžano istoriją įėjo kaip Nacionalinio Gelbėjimo diena.