RAŠTAI / VIDAUS POLITIKA / Įsimintinos datos

Azerbaidžano Respublikos Prezidento, Gaidaro Alijevo, kalba oficialiajame priėmime, kuris buvo organizuotas Azerbaidžano valstybinės nepriklausomybės dešimtmečio proga. 2001 m. spalio 18 d.


Gerbiamosios ponios ir ponai!

Gerbiamieji ambasadoriai!

Gerbiamieji svečiai!

Nuoširdžiai sveikinu Jus su Azerbaidžano valstybinės nepriklausomybės dešimtosiomis metinėmis, linkiu sveikatos, ilgų gyvenimo metų, laimės ir sėkmės mūsų bendruose būsimuosiuose reikaluose, kiekvienam iš Jūsų, kiekvienam Azerbaidžano piliečiui. 

Kiekvienai tautai, kiekvienai nacijai nėra nieko maloniau ir brangiau už laisvę ir nepriklausomybę.XX a. daugelis pasaulio tautų išsikovojo savo laisvę, nepriklausomybę. Pirmasis ir antrasis pasauliniai karai visiškai pakeitė pasaulio žemėlapį.Ne viena dešimtis tautų, gyvenančių kolojininėmis sąlygomis, atgavo laisvę.

Kai po antrojo pasaulinio karo buvo įsteigta Suvienytųjų Nacijų organizacija (dabar Jungtinių Tautų organizacija), jai priklausė apie 50 šalių narių.Šiandien Jungtinių Tautų organizacijai priklauso apie 200 valstybių.Pažiūrėkite, kiek tautų, nacijų per tokį trumpą istorinį laiką atgavo nacionalinę laisvę, sukūrė nepriklausomas valstybes ir šiandien siekia įstoti į tarptautines organizacijas, yra Jungtinių Tautų organizacijos nariais.

XX a. pab., galbūt vėliau nei daugelis kitų šalių, mes pagaliau sugebėjome įgyti savo valstybinę nepriklausomybę.Tiesa, istorijos metraščiai liudija, kad Azerbaidžano tauta, paskelbusi savo nepriklausomybę dar 1918 m., sukūrė savo valstybę ir ėmė gyventi nepriklausomai. Tačiau mes netekome nepriklausomybės.1991 m., iširus Tarybų Sąjungai, visos 15 į Tarybų Sąjungos sudėtį įėjusių sąjunginių respublikų paskelbė savo nepriklausomybę ir prisijungė prie pasaulinės bendruomenės kaip nepriklausomos valstybės. 

1991 m. spalio 18 d. priėmusi konstitucinį aktą dėl mūsų šalies nepriklausomybės, mes visam pasauliui paskelbėme, kad Azerbaidžanas - nepriklausoma valstybė.Štai jau dešimtmetis, kaip esame nepriklausomi.Per tuos metus mes praėjome sunkų ir labai šlovingą kelią. Esame pilnateisiais Jungtinių Tautų organizacijos,visų pasaulio tarptautinių organizacijų nariais.Pagaliau šių metų pradžioje mes įstojome į vieną iš autoritetingiausių tarptautinių pasaulio organizacijų - Europos Tarybą.Mes tuo didžiuojamės ir mūsų tauta turi teisę didžiuotis. Tačiau pasididžiavimo jausmą mūsų tautai teikia tas faktas, kad jau esame laisvi, savo likimo šeimininkai, kad Azerbaidžano tautos parašas yra greta kitų pasaulio tautų parašų. Gyvuodamas jau dešimtmetį kaip nepriklausoma valstybė, Azerbaidžanas išlaikė šį egzaminą.

Mes šventiškai sutinkame šią sukaktį.Jau keletą dienų, galbūt mėnesių, miestuose, rajonuose, gyvenvietėse, kaimuose, įmonėse, universitetuose, įvairiose organizacijose Azerbaidžano tauta su dideliu džiaugsmu pažymi valstybinės Azerbaidžano nepriklausomybės 10-ties metų sukaktį.Tokiu būdu, tai tapo kiekvieno Azerbaidžano piliečio, visos Azerbaidžano tautos džiaugsmu.Tai ne vieno žmogaus, vienos šeimos džiaugsmas, o džiaugsmas ir pati mėgstamiausia šventė visai Azerbaidžano tautai, visiems Azerbaidžano piliečiams.

Esu visiškai įsitikinęs, kad, jei per dešimtmetį sugebėjome pereiti šį ilgą ir sunkų kelią, sugebėjome apginti ir išsaugoti savo nepriklausomybę, sugebėjome ją sustiprinti, sukurti Azerbaidžane nepriklausomą, demokratinę, teisinę valstybę, įkurti visas šios valstybės institucijas, tai reiškia, jog padėjome labai tvirtą Azerbaidžano ateities pagrindą.Mes įvykdėme pirmąją, pačią sunkiausią mums skirtos misijos dalį.

Mes daresame įsipareigoję savo tautai.Mūsų pareiga ta, kad Azerbaidžanas dar labiau vystytųsi kaip nepriklausoma valstybė, dar labiau stiprėtų, kad Azerbaidžano nepriklausomybė atneštų laimės kiekvienam jo piliečiui. Prieš mus labai dideli uždaviniai.Bet džiugu tai, kad dauguma mūsų piliečių suvokia šiuos uždavinius, priskiria juos sau ir bando juos įvykdyti.Mes gi, valstybinės Azerbaidžano valdžios institucijos labiau nei kiekvienas pilietis jaučiame šią atsakomybę.Galite būti tikri, kad būsimajai mūsų tautos laimei, jos nepriklausomybės amžinybei mes ir toliau su dar didesne atsakomybe sąžiningai vykdysime mums iškeltus uždavinius.

Pirmąjį kartą per tuos dešimt metų mes susirinkome į šią vakarinę ceremoniją,paminėti šį jubiliejų.Toks troškimas buvo ir ankstesniais metais, bet atsižvelgdamas į kitus dalykus, maniau, kad dar per anksti.Bet šiandien praėjo jau dešimt metų.

Sveikindamas Jus, tuo pačiu metu su dideliu dėkingumu prisimenu mūsų šachidus, atidavusius gyvenimą už teritorinį vientisumą, Azerbaidžano nepriklausomybę. Sveikinu ir šachidų šeimas.Šiandien ir jie turi didžiuotis tuo, kad jų vaikai, broliai, seserys, šeimos galvos tapo šachidais dėl Tėvynės, tautos ir savo žemių. Jie tapo šachidais dėl Azerbaidžano nepriklausomybės, jų atminimas gyvuos per amžius, visada bus gyvas mūsų širdyse.

Nuoširdžiai sveikinu visus, kurie parodė didvyriškumą, buvo sužeisti ir tapo invalidais, apginusiais Azerbaidžano žemes.Mes stengsimės, kad jie gyventų normalų gyvenimą.Kad jų žaizdos užgytų.Manau, kad jų žaizdos - tai visos tautos žaizdos.Esu visiškai tikras, kad mūsų tautos ir jas patyrusių žmonių žaizdos, ginant Tėvynę, užgis ir mūsų tauta atsikratys šių nelaimių.

Sveikinu gerbiamus mūsų šalies žmones, mokslo, kultūros ir meno veikėjus, visus tuos, kurie sąžiningai dirba valstybinėje tarnyboje, stiprina mūsų valstybingumą.Sveikinu Azerbaidžano kareivius, sveikinu Azerbaidžano armiją, kuri gina Azerbaidžano žemes, mūsų sūnus, kurie dabar apkasuose.Visada bus vertinama jų tarnyba.Esu įsitikinęs, kad kiekvienas Azerbaidžano jaunuolis laiko didele garbe ginti savo Tėvynę.Sveikinu visus Jus, sveikinu Azerbaidžano tautą.

Su švente!

Linkiu Jums sveikatos!

Tegul Jūsų keliai visada būna šviesūs!Būkite sveiki, už Jūsų sveikatą!

Vakar dalyvavome didelėje ceremonijoje, sakėme palinkėjimus. Noriu, kad visi dalyviai jaustųsi čia laisvai.