Davoso ekonomikos forumo sesijos metu, įvykusio 1995 m. sausio 30 d., skirto spręsti energetikos pasaulio problemoms, Azerbaidžano Respublikos prezidento, Gaidaro Alijevo, pasakyta kalba


Gerbiamasis pone pirmininke, gerbiamosios ponios ir gerbiamieji ponai! Azerbaidžanas pirmąjį kartą dalyvauja Davoso forume. Todėl, visų pirma, reiškiu dėkingumą už kvietimą dalyvauti ir surengtą tokį įdomų susitikimą, kaip Davosas-95. Manau, kad mūsų dalyvavimas šiame forume, būtent šiame susitikime, kuriame nagrinėjamos energetikos problemos, - labai naudingas mūsų Respublikai.

Azerbaidžanas - prieš tris metus tapusi nepriklausoma Respublika, siekianti įtvirtinti savo nepriklausomybę, kurti demokratinį valstybinį aparatą, rinkos ekonomiką, laisvus verslus, sudaryti sąlygas užsienio investicijoms, tampriai integruotis su pasauline ekonomika, užmegzti tarpusavio naudingus ryšius su visomis šalimis, kurios suinteresuotos bendradarbiauti su Azerbaidžanu. Azerbaidžanas turi didelį ekonominį potencialą tiek pramonės, tiek žemės ūkio gamybos srityse.

Kaip žinoma, Azerbaidžane nuo senų laikų išgaunama nafta ir dujos. Naftos gavyba pramoniniu būdu mūsų šalyje buvo pradėta praeitojo amžiaus viduryje - 1848 m. Amžiaus pradžioje mūsų pramonė pasiekė patį aukščiausią išsivystymo lygį. Tuo metu didžiausia naftos gavybos dalis pasaulyje teko Azerbaidžanui. Per visą ankstesnįjį laikotarpį Azerbaidžane buvo išgauta 1 mlrd. 400 mln. tonų naftos. Tačiau Azerbaidžane ir šiandien yra turtingi naftos ir dujų klodai. 

Šiandien, kai esame prisijungę prie pasaulinės bendrijos kaip nepriklausoma valstybė, imamės priemonių, kaip išnaudoti savo energijos resursus - naftos telkinius. 

Šioje srityje nuveikta reikšmingų darbų. Kaip Jums žinoma, praeitųjų metų rugsėjo mėnesį Azerbaidžanas ir užsienio naftos bendrovių konsorciumas (į jį buvo įtraukta dešimt bendrovių - „AMOKO“, „Pennzoil“, MacDermott“, „Unocal“, „British Petroleum“, „Statoil“, „Lukoil“ ir kt.) pasirašė stambią naftos sutartį. Šiuo metu pradėta įgyvendinti šią sutartį. Sutartis pasirašyta 30 m. laikotarpiui ir per šį laikotarpį numatyta išgauti daugiau nei 500 mln. tonų naftos. Laikome, kad tai pirmasis Azerbaidžano žingsnis aktyviai integruojantis į pasaulinę ekonomiką, demonstruojantis mūsų šalies atvirumą užsienio investicijoms, verslui, tarpusavio naudingam bendradarbiavimui. 

Naftos sutartis apima tris Kaspijos jūros Azerbaidžano sektoriuje esančius telkinius. Du iš jų aptikome neseniai, o trečiąjį eksploatuojame seniai. Jums žinoma, kad Azerbaidžanas turi didelę patirtį išgaunant naftą jūroje. Šis darbas Respublikoje buvo pradėtas prieš 45-eris metus. Azerbaidžano specialistai, turintys didelę darbo patirtį naftos pramonės, mokslo, geologijos srityse, taip sukūrė stiprų kadrų potencialą. Azerbaidžanas buvo laikomas buvusios Sąjungos naftos akademija. Visus naftos telkinius Tarybų Sąjungoje tyrė ir jie buvo eksploatuojami dalyvaujant mūsų specialistams. Azerbaidžano mokslinis praktinis, kadrų potencialas šioje srityje egzistuoja ir šiandien, bei yra galimybių ateityje jį panaudoti ir plačiau. 

Azerbaidžane sukurta didelė naftos ir dujų pramonės infrastruktūra. Be mokslinių tyrimo institutų, mokslinio potencialo esame sukūrę stiprią naftos perdirbimo pramonę. Šiuo metu Respublikoje per metus išgaunama 9 mln. tonų naftos, o mūsų naftos perdirbimo gamyklų pajėgumas sudaro apie 20-25 mln. tonų. Azerbaidžane pastatyti galingi naftos ir chemijos ir naftos mašinų gamybos kompleksai. Apie 70 proc. buvusioje Tarybų Sąjungoje leidžiamos naftos pramonės įrangos buvo gaminama Azerbaidžano naftos mašinų gamybos įmonėse. 

Žinoma, darbotvarkėje numatyta, kad Azerbaidžane išgauta nafta bus išvežama už Respublikos ribų, ypač į vakarų šalis. Pagrindiniais konsorciumo dalyviais taip pat laikomos Vakarų naftos kompanijos. Be naftos telkinių, kuriuos numatoma įsisavinti pagal sutartį, Azerbaidžano Kaspijos jūros sektoriuje yra kitų labai perspektyviųjų telkinių. Ištirtos šių telkinių naftos ir dujų atsargos. Šiuo metu vedame derybas dėl šių telkinių įsisavinimo su užsienio naftos bendrovėmis. Be abejonės, šiuos telkinius galima įsisavinti pritraukiant užsienio kapitalą, kartu su užsienio bendrovėmis, dalyvaujant užsienio finansinėms organizacijoms. Mes tikimės, kad mums pavyks tai padaryti. Artimiausiomis dienomis šie telkiniai bus pristatyti konkurse, kad būtų sudaryti atitinkami susitarimai. 

Vienas iš svarbiausių klausimų - išgautos naftos eksportas. Daugiau nei prieš du metus mūsų mokslininkai ir specialistai kartu su užsienio bendrovėmis, tarptautinėmis finansinėmis organizacijomis parengė keletą maršruto variantų, kuriais bus tiesiamas naftotiekis. Dabar nenoriu apie tai kalbėti. Bet kokiu atveju, manome, kad būtina dar kartą peržiūrėti šiuos variantus, nustatyti patį racionaliausią naftotiekio tiesimo variantą. Tuo pačiu metu laikomės nuostatos, kad šiuo atveju naftotietis turi būti tiesiamas atsižvelgiant į ekonominę naudą, saugumo garantijas, ilgalaikė eksploatavimą, taip pat atsižvelgiant į santykius su šalimis, per kurias bus tiesiamas naftotiekis. Todėl visiškai pritariu p. Nursultano Nazarbajevo nuomonei dėl galimybės gabenti Kazachstano naftą į pietus Kaspijos jūra ir Azerbaidžano, Irano, Turkijos ir kitų šalių teritorijomis. Šiuo klausimu surengėme atitinkamus pasitarimus, pravedėme derybas ir manau, kad jos bus tęsiamos ir ateityje. 

Trumpai kalbant, Azerbaidžanas, turintis gausius naftos ir dujų telkinius, bei kitus gamtinius išteklius, yra atviras užsienio investicijoms, bendradarbiavimui su užsienio bendrovėmis, pasauliui.

Dėkoju už dėmesį.