Gerbiamosios ponios ir ponai!

Gerbiamieji svečiai! 

Jau dvi dienos kaip Azerbaidžane, jo sostinėje tvyro didelė šventinė nuotaika. Vakar pravedėme VI tiurkų kalbų valstybių sandraugos viršūnių susitikimą ir patenkintas galiu pasakyti, kad šis tiurkų kalbų valstybių viršūnių susitikimas baigėsi sėkmingai. Tai - didis įvykis, nes tiurkų tautos, kalbančios tiurkų kalbomis, ir tiurkų kalbų nepriklausomos valstybės pastaraisiais metais turėjo galimybę sukurti sandraugą ir, remdamasi ja, spręsti svarbius valstybių, tautų klausimus, užmegzti tarpusavio naudingą bendradarbiavimą. 

Vakar, 8-ąją dieną, mes aukštai įvertinome tiurkų valstybių nueitą aštuonerių metų kelią, priėjome prie vieningos nuomonės. Dar kartą noriu pabrėžti, kad ypatingi nuopelnai, kuriant tiurkų valstybių Sandraugą, priklauso Turkijos Respublikai, būtent gerbiamajam Turkijos Respublikos prezidentui, mano brangiajam draugui, broliui Suleimanui Demireliui. Vakar tai ypatingai pažymėjome.

Šiandien, iškilmingos ceremonijos metu, kuri įvyko pažymint 1300 m. «Kitabi Dede Gorgud» dastano jubiliejų, visi pajutome, kokia svarbi ir efektyvi tiurkų valstybių Sandraugos veikla. Nacionalinis prabudimas, tiurkų kalbų tautų atgimimas, valstybinės nepriklausomybės atgavimas, gilus savo istorinių šaknų studijavimas, jų suvokimas ir leido pasiekti tokių puikių rezultatų. Pačiu ryškiausiu pavyzdžiu galima laikyti tai, kad mes visi kartu, kartu su svečiais, atvykusiais į Azerbaidžaną iš įvairių pasaulio šalių, iškilmingai pažymėjome «Kitabi-Dede Gorgud» dastanos jubiliejų. Esu įsitikinęs, tiurkių kalbų valstybių Sandrauga išliks, išplės savo veiklą ir labai prisidės, kad dar labiau suartėtų mūsų tautos ir dar giliau pažintume mūsų tautų istoriją, kultūrą, nacionalines-dvasines vertybes bei tradicijas. 

Galiu pasakyti, kad 1300 m. «Kitabi-Dede Gorgud» - Azerbaidžano tautos, visų tiurkų tautų istoriniu paminklu, kultūriniu paminklu, moksliniu paminklu, filosofijos paminklu - jubiliejaus šventė - pati svarbiausia iki šiol švęstų mūsų daugiaamžės Azerbaidžano istorijos švenčių, jubiliejų. Ką mes pasiekėme? Per pastaruosius tris metus pasiekėme iki šiol Azerbaidžane nevykdytų «Kitabi-Dede Gorgud» tyrimų, analizės, gilaus jo prasmės ir turinio suvokimo, prisilietėme prie stambių literatūros kūrinių kūrybos, o svarbiausia - «Kitabi-Dede Gorgud» pakartotinai buvo grąžintas mūsų tautai - Azerbaidžano tautai. Visam pasauliui pareiškėme, kad «Kitabi-Dede Gorgud» suėjo 1300 metų. Istorijoje - ne tik Azerbaidžano, bet ir pasaulio istorijoje - buvo tiksliai nustatytas «Kitabi-Dede Gorgud» kūrinio amžius. 

Per mus visas pasaulis sužinojo apie «Kitabi-Dede Gorgud». Dėl surengtos jubiliejinės ceremonijos, pašvęstos «Kitabi-Dede Gorgud», remiant UNESCO organizacijai, 1300 metų «Kitabi-Dede Gorgud» jubiliejus buvo pažymėtas Drezdene, Maskvoje, daugelyje Turkijos miestų, kitose vietose, vienodai sukurtais su kitais kūriniais, ir per tris metus visas pasaulis sužinojo apie «Kitabi-Dede Gorgud» dastaną. 

Per tris metus mūsų tauta, visi Azerbaidžano piliečiai gyveno «Kitabi-Dede Gorgud» dvasia ir su dideliu džiugesiu sveikino ir palaikė mūsų vykdomą darbą, paskutiniuosius jubiliejinius renginius. Tačiau yra ir tokių žmonių, kurie tvirtina: «Kam reikalingi tokie jubiliejai?» Jie netgi teigia, kai «tai buvusios tarybinės sistemos papročiai ir tradicijos ir mes turime jų atsisakyti». Kai kurie sako: «Kodėl reikia rengtis tokias iškilmes, tokius jubiliejus, kai 20 proc. mūsų šalies teritorijų okupuotos, iš jų ištremti milijonai piliečių, kurie kaip pabėgėliai ir persikėlėliai gyvena palapinėse ypatingai sunkiai, tuo metu, kai susiduriame su dideliais ekonominiais sunkumais?»

Kaip atsakydavau tokiems žmonėms anksčiau, taip atsakau ir šiandien. Sakau jiems, kad taip, pasirengimas tokiems jubiliejams ir jų organizavimas labai svarbus ir būtinas mūsų tautai. Tai parodo mūsų šiandien gyvenantiems piliečiams, azerbaidžaniečiams, ir būsimosioms kartoms, kad tokie kaip mes, iš kur atėjome, kur esame, kur link einame. Tokiu būdu, pradedame pažinti save, savo nacionalines šaknis. Švęsdami tokius jubiliejus, savo praeičiai, turtingai istorijai išreiškiame pagarbą, rūpestį ir dėmesį. Švenčiant tokius jubiliejus, mes dar kartą patvirtiname, kad esame iš vienu šaknų su draugiškomis, broliškomis šalimis, tautomis, turime vienodą kultūrą, vienodas nacionalines-dvasines vertybes ir rodome pavyzdį šiandieninėms, būsimosioms kartoms. 

Žinoma, kiekvienos tautos istorijoje yra daug labai įdomių puslapių. Azerbaidžano tauta amžiais gindavo savo egzistenciją, kovodavo, grumdavosi, kaudavosi už tai, aukodavo, prarasdavo žemę, atgaudavo ją, įveikdavo labai daug sunkių, sudėtingų dienų. Bet Azerbaidžano tauta išgyveno, išsiplėtė ir, nepaisant visų netekčių, šiandien gali džiaugtis didele laime, atgauta valstybine nepriklausomybe ir nacionaline laisve. 

Turime daug kūrinių, knygų, materialinių vertybių, atspindinčių mūsų turtingą istoriją. Pačiais vertingiausiais iš jų, reikalingi šiandien bei ateičiai, yra kūriniai, atspindintys mūsų nacionalinę kultūrą, nacionalines-dvasines vertybes. Šiuo požiūriu, neįkainuojamas dastanas «Kitabi-Dede Gorgud», didžios asmenybės, užimančios matomą vietą Azerbaidžano istorijoje, didingi kūriniai, būtent tie, kurie priskiriami mūsų kultūrai, literatūrai ir, švenčiant kiekvieno iš jų jubiliejų, mes dar ir dar kartą demonstruojame savo savitumą, turtingą kultūrą, senąją istoriją, patvirtiname tai ir dar kartą pristatome savo tautai ir skelbiame apie tai visam pasauliui. 

Tarp jų ypatingą vietą užima dastanas «Kitabi-Dede Gorgud». 

Per tris praėjusius metus mūsų tauta sau tai atvėrė, o visas pasaulis susipažino su tuo ir, pagaliau, mokslinės konferencijos, įvykusios pastarosiomis dienomis ir šiandieninė šventinė ceremonija akivaizdžiai tai įrodė. Visa tai kiekvienam azerbaidžaniečiui sukelia nacionalinio orumo jausmą, iššaukia pasididžiavimą. Visa tai parodo, kokią turtingą kultūrą, didingą istoriją ir gilias šaknis turi mūsų tauta. Visa tai ir būtent «Kitabi-Dede Gorgud» sukelia Jums didelio pasididžiavimo jausmą. 

Mes didžiuojamės tuo, kad turime tokį didingą istorinį paminklą, kaip «Kitabi-Dede Gorgud». Didžiuojamės tuo, kad esame Dede Gorgudo palikuonys. Didžiuojamės tuo, kad priklausome Dede Gorgudo tautai. Didžiuojamės tuo, kad «kitabi-Dede Gorgudas» priklauso visoms tiurkų kalbos tautoms, tuo pačiu ir visų pirma priklauso Azerbaidžano tautai. Didžiuojamės tuo, kad mes - «Kitabi-Dede Gorgudo» šeimininkai, išsaugosime jį ir perduosime jį būsimosioms kartoms. 

Šiandien šventinė ceremonija pasiekė savo viršūnę. Tačiau «Kitabi-Dede Gordun» dastanos studijavimas, propaganda, tyrimai nesibaigia. Tai tik mūsų darbų pradžia. Labai aikštai vertinu per šiuos trejus metus atliktą darbą ir reiškiu gilią pagarbą ta proga sukurtos valstybinės komisijos nariams ir kiekvienam mūsų piliečiui, mokslininkams, inteligentijos atstovams, rašytojams, kultūros ir meno veikėjams, rengusiems «Kitabi-Dede Gorgud» jubiliejui. 

Dar kartą reiškiu dėkingumą valstybių vadovams, broliškųjų tiurkų kalbų valstybių delegacijos nariams, dalyvavusiems jubiliejinėse «Kitabi-Dede Gorgud» dastanui skirtose ceremonijose. Širdingai sveikinu mūsų gerbiamus svečius Gorgudo tyrinėtojus, mokslininkus, rašytojus, visuomeninius politinius veikėjus, kurie priėmė mūsų kvietimą ir atvyko į «Kitabi-Dede Gorgud» jubiliejų ir reiškiu dėkingumą, kad jie šiandien kartu su mumis. 

Manau, kad šiandien pačiu aukščiausiu lygiu pažymėjome «Dede Gorgud» jubiliejų, šventines ceremonijas, kurios įkvėpė mus visus, ir dėkoju visiems žmonės, dalyvavusiems juos organizuojant.

Šiandieninė oficialioji jubiliejinės ceremonijos dalis buvo labai turininga ir įdomi. Mūsų svečių - valstybių, medžliso vadovų pasisakymai buvo labai vertingi. Taip pat aukštai vertinu mūsų kultūros, meno veikėjų specialia tema parengta meninė dalis. 

Didis Azerbaidžano tautos draugas, prezidentas Suleimanas Demirelis, puikiai žinantis tiurkų istoriją, tiurkų kultūrą, tiurkų kalbą, sėdėjo su manimi ir atidžiai stebėjo meninę dalį nuo pradžios iki pabaigos, aukštai ją įvertino, pasakęs, kad buvo ja sužavėtas. Žinoma, - tai mūsų, - mano žodžiai, galbūt, yra subjektyvūs. Tačiau, iš tiesų, meninė «Dede Gorgudo» jubiliejaus dalis akivaizdžiai pademonstravo, kokio aukšto lygio šiandien Azerbaidžano kultūra, literatūra, menas, teatras, muzika, baletas, šokis. 

Reiškiu ypatingą dėkingumą gerbiamiems Azerbaidžano kultūros, meno veikėjams, parengusiems ir pristačiusiems mums šiandien meninę dalį, už tokį nuostabų pastatymą.

Mūsų jubiliejaus šventiniuose renginiuose dalyvauja daug užsienio svečių. Daugiausia svečių atvyko iš Turkijos Respublikos ir tai ne tik Gorgudo tyrėjai, mokslo, kultūros veikėjai. Jų daug. Svečių tarpe sutiksime valstybės veikėjų, gubernatorių, politikos veikėjų. Tas faktas, kad jie visi rodo tokį susidomėjimą Dede Gorgudo palikimui, atvyksta į Azerbaidžaną ir dalyvauja mokslinėse konferencijose, šiandieninėse jubiliejinėse iškilmėse, nusipelno ypatingo įvertinimo ir dėkoju jiems už tai. 

Sveikinu Jus, Azerbaidžano tautą, visus Azerbaidžano piliečius. Sveikinu ta proga, kad Dede Gorgud, kuriam sukako 1300 metų, vėl Azerbaidžane, kartu su mumis. 

Prašau pakelti taures už genijų, Dede Gorgudą! 

Už turiningą Azerbaidžano tautos kultūrą, literatūrą! 

Už turiningą mūsų tautos istoriją! 

Už visą Azerbaidžano tautą! 

Už nepriklausomą Azerbaidžano valstybę! 

Už visus Azerbaidžano piliečius. Linkiu visiems Jums sveikatos, laimės, gerovės!

Laikraštis «Bakinskij rabočij» (Baku darbininkas), 2000 m. balandžio 14 d