RAŠTAI / UŽSIENIO POLITIKA / Azerbaidžanas - Europa

Azerbaidžano Respublikos Prezidento, Gaidaro Alijevo, pareiškimas spaudos konferencijoje Paryžiuje oficialaus vizito Prancūzijoje metu - 1993 m. gruodžio 21 d.


Gerbiamosios ponios ir gerbiamieji ponai, jau trečioji diena esu Prancūzijoje, Paryžiuje. Esu labai patenkintas susitikimo eiga ir rezultatais bei džiaugiuosi, kad šiandien turiu menką progą vėl išvysti Paryžių, susipažinti su audringu šiuolaikinės Prancūzijos, šiuolaikinio Paryžiaus gyvenimu. Bet svarbiausia, žinoma, tai, kad per ši laikotarpį įvyko labai naudingų ir vaisingų susitikimų, derybų. Susitikimas su Prancūzijos Prezidentu, p. Miteranu, taip pat pasirašyta sutartis remiantis derybų rezultatais - Draugystės, tarpusavio supratimo ir bendradarbiavimo sutartis tarp Prancūzijos ir Azerbaidžano Respublikos yra ypač reikšinga. 

Šiandien susitikau su Prancūzijos Užsienio reikalų ministru, p. Alenu Žiuppe. Mes ypač vaisingai pasikalbėjome. Su Prezidentu ir užsienio reikalų ministru aptarėme klausimus, kad būtina toliau plėtoti tarpusavio santykius tarp Prancūzijos ir Azerbaidžano, išspręsti konfliktinę situaciją mūsų regione, ypač dėl Armėnijos karinių pajėgų agresijos Azerbaidžane ir Azerbaidžano Respublikos požiūrio į ją. Mes sutarėme, kad Prancūzija, įskaitant poną prezidentą, Fransua Miteraną ir užsienio reikalų ministrą, p. Alen Žiuppe, išnaudojant visas galimybes, prisidės prie taikaus šio konflikto sureguliavimo. 

Esame taikaus klausimo sprendimo, karinės agresijos prieš Azerbaidžano nutraukimo šalininkais, bet su sąlyga, kad Armėnijos karinės pajėgos bus išvestos iš okupuotų Azerbaidžano teritorijų, būtų užtikrintas Respublikos sienų neliečiamumas ir teritorinis vientisumas. Kartu mes nesikratome būtinybės peržiūrėti Kalnų Karabacho klausimą. Svarbu pažymėti, kad Prancūzijos prezidentas ir užsienio reikalų ministras dar kartą patvirtino tarptautinius principus dėl sienų neliečiamumo, neleistinumo prisijungti svetimas teritorijas jėga ir kariniu būdu, kiekvieno valstybės, įskaitant Azerbaidžano Respubliką, teritorinio vientisumo laikymosi. 

Šiandien susitikau su Prancūzijos dalykinių sričių atstovais. Aš jiems nurodžiau, taip pat šios šalies prezidentui, užsienio reikalų ministrui, kad Azerbaidžanas atviras visam pasauliui, įskaitant Prancūzijai, tarpusavio bendradarbiavimui visose srityse: visų pirma, ekonomikos, prekybos, mokslo, technikos ir kultūros srityse. Iš esmės, tai atsispindi vakar mūsų pasirašytoje sutartyje. Susitikime su dalykinių sričių atstovais pateikiau išsamią informaciją apie ekonominį Azerbaidžano potencialą, Respublikos gamtinius išteklius, jų pramoninį potencialą. Tai sukuriamos bendradarbiavimo su Prancūzija, investavimo į Azerbaidžano ekonomiką abipusiai naudingomis sąlygomis galimybės. 

Šiandien dalyvavau susitikime Diplomatijos akademijoje, vakar susitikau su diplomatinės spaudos atstovais. Šiems susitikimams teikiu didelę svarbą, nes jie leidžia man informuoti Prancūzijos visuomenę apie tolesnę Azerbaidžano valstybės, visuomenės raidą, sunkią šalies padėtį. 

Būdamas čia, dar labiau įsitikinau tuo, kad santykiai tarp Azerbaidžano ir Prancūzijos buvo labai silpni bei joje labai mažai informacijos apie Azerbaidžaną. Kartais neobjektyvi informacija sukuria klaidingą įspūdį apie mūsų šalį, Azerbaidžano valstybės priemones. Todėl manau, kad vizitas Prancūzijoje pasitarnauja ne tik užmezgant tamprius santykius tarp dviejų šalių vadovų, grindžiant pamatus tolesnei dvišalių santykių raidai, bet jis reikšmingas ir tuo, kad Prancūzijoje būtų geriau pristatytas Azerbaidžanas. Nemanau, kad per šias dienas man pavyko tai padaryti. Bet, tikriausiai, padėjome mums labai svarbius pagrindus. 

Šiandien ir rytoj vyks kiti susitikimai. Pvz.: rytoj susitinku su Prancūzijos Senato pirmininku. Vėliau grįšime į tėvynę. Tačiau esu įsitikinęs, kad visas šiuo metu atliktas darbas bus vaisingas. Ateityje padarysime visa, kad maksimaliai išnaudotume susidarančias galimybes plėtoti daugiašalį bendradarbiavimą tarp Azerbaidžano ir Prancūzijos, kad Azerbaidžanas dar geriau būtų pristatytas Prancūzijoje. 

Klausimas: p. prezidente, Jūs, kaip žmogus, atėjęs į valdžią tuo metu, kai Jūsų šalyje jau penkerius metu vyko konfliktas tarp Azerbaidžano ir Karabacho, Jūs, kaip žmogus, ėmėtės dialogo su visomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant Kalnų Karabache. Rugsėjo mėn. įvyko Jūsų susitikimas su Ter-Petrosianu. Kai kurie Armėnijos politiniai veikėjai siaurame rate man sakė, kad jie sveikina šį susitikimą su Ter-Petrosianu. Jie man taip pat sakė, kad karas baigsis po dviejų mėnesių. Pasak jų, tai įvyks dėl ekonominių ir politinių priežasčių. Kiekviena į karą įsitraukusi šalis patiria ekonominį nepriteklių ir pergyvena socialinę krizę. Azerbaidžanui buvo naudinga pasirašyti taikos sutartį. Mūsų susitikimas su Ter-Petrosianu, turėjusi vykti spalio mėn., buvo perkelta po maišto Maskvoje. Šiandien susidaro toks įspūdis, kad Armėnijos politinės valdžios atstovai nėra nusiteikę optimistiškai. Norėčiau sužinoti, kaip Jūs manote, kad dabar pasirašyta taikos sutartis nebėra naudinga Azerbaidžanui? 

Gaidaras Аlijevas: Nesutinku su antrąja klausimo dalimi. Susitikimas su Armėnijos prezidentu Levonu Ter-Petrosianu neatidėta. Aš buvau dialogo šalininkas. Aš, iš tiesų, siekiau užmegzti ryšius ir dialogą tarp Azerbaidžano ir Kalnų Karabacho valdžios struktūrų. Rugsėjo mėn. susitikau su prezidentu, Levonu Ter-Petrosianu, ir buvau pasiruošęs susitikti su manimi vėliau. Tačiau šis susitarimas neįvyko dėl nuo manęs nepriklausančių aplinkybių, tai iš vienos pusės, spalio mėnesį Armėnijos karinė agresija prieš Azerbaidžaną dar labiau išsiplėtė. Armėnijos karinės grupuotės perėjo į puolimą Azerbaidžano Fizulinskio, Džabrailskio, Gubadlinskio ir Zangilanskio rajonuose, juos okupavo. Šių karinių operacijų metu keletą kartų kalbėjausi telefonu su Levonu Ter-Petrosianu. Jis pažadėjo nutraukti puolimą. Tačiau šis pažadas liko neišpildytas. Nežinau, galbūt, jis negalėjo to padaryti, o gal dėl kitų priežasčių. Todėl mūsų dialogas nenutrūko. 

Aš neatsitraukiau nuo tų pozicijų. Tačiau, vykstant deryboms, pasirašius sutartį dėl ugnies nutraukimo tarp Azerbaidžano ir Kalnų Karabacho, buvo pradėtas eilinis puolimas, pasibaigęs Zangilanskio rajono okupacija. Šio rajono gyventojai tokią žiemą buvo priversti perplaukti upę Araz ir pereiti į Irano teritoriją. Galite įsivaizduoti, kad apie 60 tūkst. Zangilanskio rajono perplaukė Arazą ir perėjo į Iraną, o perėjus jo teritoriją, grįžo į Azerbaidžaną ir dabar yra įvairiuose Respublikos rajonuose. Dauguma jų gyvena palapinėse. Taip neturėjo įvykti. Todėl aš neišsigyniau tų pozicijų. Tačiau kartoju, kad, vykstant deryboms dėl ugnies nutraukimo, ir pasiekus susitarimus, prasidėjo nauji puolimai. Žinoma, dėl šių puolimų situacija tapo dar sudėtingesnė. 

Klausimas: Leiskite prisistatyti: buvęs universiteto istorijos fakulteto aspirantas, šiuo metu Sorbonos universiteto aspirantas, Avil Kerimov. Norėčiau užduoti Jums du klausimus. Pirmasis klausimas - politinio pobūdžio. Azerbaidžanas iki šiol neturi politinės atstovybės Prancūzijoje, kad būtų reaguojama į pretenzijas, neatitinkančios Azerbaidžano Respublikos interesų. Todėl būtų gerai, jei būtų imtąsi praktinių veiksmų, būtent, atidarant politinę atstovybę Prancūzijoje. Ar aptarėte šiuos klausimus Jūsų susitikimo su p. Miteranu metu? Antrasis klausimas - kultūrinio pobūdžio. Kiek žinau, Jūs taip pat pasirašėte susitarimą dėl kultūrinių ryšių su Prancūzijos Respublika, kultūrinių mainų. Mane domina klausimas dėl studentų apsikeitimo. Kiek praktiškai būtų vykdomi ši mainai? Kiek man žinoma, esu vienintelis studentas iš Azerbaidžano, kuriam Prancūzijos vyriausybė suteikė stipendiją. Praeitais metais įvykdžiau konkurso sąlygas, jau antrus metus gyvenu čia, Prancūzijoje ir, galiu pasakyti, neturiu jokių ryšių su savo šalimi. Šiuo metu rašau disertaciją «Azerbaidžanas pokarinio taikaus sureguliavimo 18-20 m. sistemoje». 

Gaidaras Alijevas: Azerbaidžano ambasados atidarymas Prancūzijoje - jau išspręstas klausimas. Azerbaidžane veikia Prancūzijos ambasada. Čia, Paryžiuje, taip pat turi veikti ambasada, abipusiais pagrindais. Tai jau mūsų klaida, kad ambasada iki šiol neatidaryta. Manau, kad šis klausimas bus išspręstas artimiausioje ateityje. Todėl nereikėjo aptarti šio klausimo su Prancūzijos prezidentu. Kas dėl kultūrinių mainų, studentų mainų, taip, mes pasirašėme susitarimą dėl ekonominio, mokslinio-techninio, kultūrinio bendradarbiavimo. Susitarime, žinoma, numatyti ir studentų mainai. Manau, kad atitinkamos mūsų ministerijos ir pagrindinės valstybinės institucijos imsis spręsti šiuos klausimus remiantis šiuo susitarimu. Iki šiol nebuvo tokio susitarimo. Tikriausiai, dėl šios priežasties nebuvo galimybės spręsti šių klausimų. Atidarius ambasadą ir pradėjus įgyvendinti susitarimo nuostatas, šie klausimai bus išspręsti. 

Klausimas: Laikraštis «Izvestije» (Naujienos). Pone Prezidente, Jūs puikiai žinote Rusiją, ypač dėl Jūsų ankstesnės veiklos, todėl mane domina Rusijoje neseniai vykusių rinkimų rezultatai, Jūsų analizė ir nuomonė dėl Žirinovskio sėkmės. Ar turėjo šių rinkimų rezultatai įtakos Rusijos ir Azerbaidžano santykiams? Ar pasimokėte iš šių rinkimų rezultatų, ar yra tokių politinių veikėjų Azerbaidžano politinėje arenoje, kurių pažiūros būtų kiek nors artimos Žirinovskio pažiūroms? Ačiū. 

Gaidaras Alijevas: Nenorėčiau dabar vertinti Rusijos rinkimų ar analizuoti jų rezultatų, nes pati Rusija turi juos išanalizuoti ir įvertinti. Kas dėl klausimo, ar pasikeitė Azerbaidžano ir Rusijos santykiai po šių rinkimų, tai aš atsakyčiau taip: ne, nepasikeitė, santykiai liko tokie patys. Dabar dėl klausimo, ar Azerbaidžane yra asmenų, kurių pažiūros būtų panašios Rusijos Liberalų-demokratų partijos lyderio pažiūroms. Šiuo metu Azerbaidžane užregistruota apie 40 partijų. Daugumos pažiūros mane nežinomos. Todėl negaliu atsakyti, ar yra tokių asmenų, ar ne. Man sunku apie tai kalbėti. 

Klausimas: p. Prezidente, atstovauju Azerbaidžano žmogaus teisių ir azerbaidžaniečių gynimo organizaciją Paryžiuje. Turiu Jums keturis klausimus. p. Prezidente, ar kada nors galvojote apie azerbaidžaniečius, gyvenančius užsienyje, apie galimybę jiems suteikti Azerbaidžano Respublikos pilietybę? Antrasis klausimas. Žinote, kad visa situacija Kalnų Karabache nuolat aptariama Prancūzijoje, tačiau dieną ir naktį vykdoma armėnų propaganda, o mūsų laidų signalai slopinami. Todėl norėčiau žinoti, ar priminėte susitikime su prezidentu Miteranu apie tokių laidų slopinimą? Trečia, Jūs kalbate rusiškai... 

G. Alijevas: Iš karto atsakysiu į paskutinįjį Jūsų klausimą, kodėl kalbu rusiškai. Turime iš tiesų nuostabią kalbą ir ją myliu. Tai - valstybinė Azerbaidžano Respublikos kalba ir šalyje kalbu tik azerbaidžaniečių kalba. Tačiau čia, Prancūzijoje, visų pirma, yra daug žmonių, kaip patyriau, žinančių rusų kalbą. Vadinasi, jie tiesiogiai gauna iš manęs informacijos. Antra, pono Miterano vertėja(s) verčia tik iš prancūzų į rusų kalbą ir iš rusų į prancūzų kalbą. Todėl nenorėčiau pažeisti nustatytos tvarkos. Be to, rusų kalba yra viena iš žinomų pasaulio kalbų, tokių kaip anglų, prancūzų. Ką tik simpatiška mergina kalbėjo prancūziškai. Aš taip pat galėčiau jos paklausti, kodėl jo nesikreipia į mane azerbaidžaniečių kalba. 

Dabar atsakysiu į antrąjį klausimą - į klausimą apie azerbaidžaniečius, gyvenančius ne Azerbaidžane. Reikalas tas, kad azerbaidžaniečių, gyvenančių už šalies ribų, yra nemažai. Dauguma jų, apskritai, niekada negyveno Azerbaidžano teritorijoje, kuri šiandien yra nepriklausoma valstybė. Nepaisant to, jei azerbaidžanietis, gyvenantis už šalies ribų, nori gauto Azerbaidžano Respublikos pilietybę, manau, kad jam neturėtų kilti jokių kliūčių. 

Kas dėl klausimo, kad armėnų šalininkai dėl kalnų Karabacho rengia čia labai daug laidų, o laidų signalai, kurias veda azerbaidžaniečiai, slopinami, tai, šiuo atveju, tai ne tas klausimas, kurį turiu aptarti su ponu Miteranu. Žinoma, kad Prancūzijoje - labai mažai azerbaidžaniečių, armėnų daug, be to, jie užima gana aukštus postus versle, valstybinėse institucijose, masinės informavimo priemonėse. Tikriausiai, armėnai naudojasi tokia padėtimi. Todėl Prancūzijoje gyvenantys azerbaidžaniečiai turėtų labiau įtakoti visuomeninį politinį Prancūzijos gyvenimą. Jei tai bus daroma, azerbaidžaniečių laidų signalai čia nebus slopinami. Aš visais būdais stengsiuosi padėti, kad tokios laidos būtų transliuojamos. 

Daviau nurodymą užsienio reikalų ministrui dėl humanitarinės pagalbos, kurią norite nusiųsti Azerbaidžano pabėgėliams. Šiandien aš jam dar kartą priminiau, kad jis palaikytų su Jumis ryšius, kad galėtumėte išsiųsti minėtą pagalbą. 

Šiandien turiu susitikti su užsienio ekonominių ryšių ministru. Dėkoju už Jūsų dėmesį. Manau, kad mūsų ryšiai tęsis. Reiškiu pagarbą spaudos darbuotojams ir tikiuosi, kad nepriklausomai nuo tautybės, jie pateiks objektyvią informaciją. Labai jums dėkoju.